Europos Komisija (EK) vasario pabaigoje pasiūlė reikšmingai keisti tvarumo atskaitomybės reguliavimą supaprastinant reikalavimus ir porai metų atidedant ataskaitų teikimą daliai įmonių. Pokyčiai dėl Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD) (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir kitų susijusių dokumentų turės reikšmingos įtakos didelei daliai Lietuvos verslų.
Šiuo metu galiojantys tvarumo atskaitomybės reikalavimai išties yra detalūs ir kelia nemažai iššūkių net ir didžiausioms šalies įmonėms. Matėme, kad tinkamai pasirengti privalomoms ataskaitoms didelei daliai įmonių trūko laiko bei resursų. Įmonėms nėra įprastas ir tvarumo informacijos auditas, iki šiol dažnai per mažai dėmesio buvo skiriama tvarumo duomenų surinkimui bei jų patikimumui. Tad įmonėms, kurioms taikoma BTAD, siūlomas atidėjimas suteiktų laiko tinkamai pasiruošti, susipažinti su reikalavimais, kokybiškai identifikuoti reikšmingus poveikius, rizikas ir galimybes, pasirinkti su verslu suderintą tvarumo strategiją, susikoncentruoti į esminius tvarumo klausimus ir galbūt net iš esmės pagerinti savo tvarumo situaciją, apie kurią galiausiai reikės teikti informaciją.
EK pristatytuose tvarumo atskaitomybės reikalavimų supaprastinimo paketuose „Omnibus“ be pokyčių BTAD taip pat siūloma koreguoti Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvą (ĮTIPD) (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) ir ES Taksonomijos reglamentą (angl. (EU Taxonomy Regulation). Šiais siūlomais pakeitimais siekiama reaguoti į šiuo metu ES kylančius iššūkius pasauliniame kontekste, stiprinti ES konkurencingumą bei sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą bent 25%, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – bent 35%. O teisėkūros institucijoms suteikta laiko susitarti dėl EK siūlomų BTAD, PADKM, ĮTIPD esminių pakeitimų, kurie dar bus svarstomi Europos Parlamente ir ES Taryboje.
Nors EK siūlomi pakeitimai, jei įsigalios, gerokai sumažintų įmonių, kurios privalės rengti ir skelbti išsamias tvarumo ataskaitos, skaičių, tam tikrą tvarumo informaciją turės rinkti daugelis įmonių. Mat tvarumo ataskaitas privalomai rengiančios įmonės prašys informacijos ir duomenų iš savo vertės grandinės įmonių. Tad ir kitoms įmonėms išlieka aktualu rinkti bei valdyti savo tvarumo informaciją.
Tvarumas įmonėms neša naudą
Pastaraisiais metai tvarumas jau yra tapęs daugelio įmonių veiksmų ir komunikacijos dalimi. Vis dėlto dalis tvarumo ataskaitų pateikdavo pernelyg teigiamą, o kartais net klaidinančią informaciją. Ataskaitas bei tvarumo pastangas tarp organizacijų buvo sunku palyginti, o skirtingos suinteresuotos šalys (partneriai, klientai, bankai ir kt.) iš verslų reikalavo skirtingos informacijos, tad dažnai įmonėms teko rengti net kelis skirtingus tvarumo duomenų rinkinius. Siekiant spręsti šią problemą Europos Sąjungoje (ES) buvo priimta BTAD bei įdiegti vieningi Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS) (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS).
BTAD buvo perkelta į Lietuvos įstatymus 2024 m. Dalis įmonių jau teikia tvarumo ataskaitas pagal BTAD, kitos tą daryti turėtų už 2025 finansinius metus.
„Prievolės rengti išsamias tvarumo ataskaitas atidėjimas leistų daliai įmonių, kurios patenka į antrąją ir trečiąją bangas, susitelkti į tvarumo strategijų įgyvendinimą ir veiksmus. Pirmosios bangos įmonės, kurios šiuo metu jau teikia ataskaitas už 2024 finansinius metus, šiemet jas ir turi teikti pagal galiojantį reglamentavimą, joms pokyčio nėra. Bet priėmus pakeitimus daliai šių įmonių gali būti nebetaikoma BTAD, – aiškina „PwC“ Lietuvoje ESG ir tvarumo paslaugų komandos vadovas. – Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad patikimos tvarumo informacijos poreikis ir atskleidimai nedingsta. Tvarumo informacija yra reikalinga skirtingoms suinteresuotoms šalims – investuotojams, bankams, partneriams, klientams, visuomenei – ir vienokia ar kitokia forma jos bus prašoma vis daugiau.“
Esminiai pakeitimai
R. Kubilius primena, kad šiuo metu BTAD Lietuvoje taikoma („pirmoji banga“ – tvarumo ataskaitos už 2024 m.) tam tikroms didelėms viešojo intereso įmonėms ir jų grupėms su daugiau kaip 500 darbuotojų, kurios atitinka vieną iš dviejų kriterijų: balanse nurodyto turto vertė didesnė nei 25 mln. Eur arba apyvarta didesnė nei 50 mln. Eur.
„Vienas iš svarbiausių „pirmos bangos“ pokyčių – siūlymas keisti ribą, nuo kada įmonės privalo rengti tvarumo ataskaitas pagal BTAD taikymo apimtį. Projektuose numatoma, kad reikalavimai skelbti tvarumo informaciją pagal ETAS būtų taikomi įmonėms ir įmonių grupėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau nei 1.000 (dabar 500) ir jos atitinka bent vieną iš aukščiau minėtų finansinių kriterijų – turto vertė didesnė nei 25 mln. Eur arba apyvarta didesnė nei 50 mln. Eur“, – akcentuoja „PwC“ Lietuvoje ESG ir tvarumo paslaugų komandos vadovas.
EK siūlo dvejiems metams atidėti tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų taikymą įmonėms, kurios patenka į antrą ir trečią bangas. Pagal dabar galiojančią tvarką į „antrąją bangą“ patenka didelės įmonės ir jų grupės, kurios atitinka du iš trijų kriterijų: balanse nurodyto turto vertė didesnė nei 25 mln. Eur, apyvarta didesnė nei 50 mln. Eur, darbuotojų skaičius – per 250. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką jos tvarumo ataskaitas turi rengti už 2025 finansinius metus, bet EK siūlo šį terminą nukelti ir joms ataskaitas rengti už 2027 m.
„Trečioji banga“ – tai listinguojamos MVĮ, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Joms reikalavimą rengti tvarumo ataskaitas siūloma taip pat pavėlinti dvejais metais ir rengti už 2028 finansinius metus.
Tačiau jei bus priimti pasiūlymai tiek dėl atidėjimo, tiek dėl apimties koregavimų, „antrosios bangos“ įmonės ir jų grupės privalės rengti tvarumo ataskaitas tik jei turės daugiau nei 1.000 darbuotojų, o „trečiosios bangos“ nebeliks.
Daugiau laiko tikslingam pasirengimui
Tvarumas nėra vien tik ataskaitos, tai turi būti strateginė atsakingo, į ateitį orientuoto verslo kryptis. Tvarumo ataskaitų rengimas padeda įmonėms stebėti esamą situaciją bei progresą, tobulinti duomenų valdymo sistemas, vidaus kontroles, o tai leidžia priimti pagrįstus verslo sprendimus, suprasti ir geriau valdyti rizikas bei laiku identifikuoti ir pasinaudoti galimybėmis.
Pasak R. Radzevičienės, jei verslams bus suteikta daugiau laiko tinkamam pasirengimui, svarbu neatidėlioti tvarumo klausimų iki naujo termino pabaigos, o šį laiką išnaudoti tinkamam esminių tvarumo klausimų sprendimui ir tai pagrindžiančių duomenų surinkimui. Dalis įmonių, kaip ir iki šiol, siekdamos pamatyti savo tvarumo situaciją, taisytinas sritis arba pasidalinti pasiekimais su suinteresuotomis šalimis, savanoriškai rengs tvarumo ataskaitas, kurios bus įrankis, bet ne pagrindinis tikslas.
Susisiekite su mumis
Ronaldas Kubilius
Direktorius, ESG ir tvarumo paslaugų vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 612 89450
