Pasiūlymas dėl progresinio didesnių dividendų apmokestinimo gali paskatinti įmonių akcininkus fizinius asmenis siekti sutaupyti ir šį pavasarį balsuoti už tai, kad daugiau įmonės pelno būtų ne investuojama į verslo plėtrą, o išmokėta kaip dividendai.
Mokesčių pakeitimų pakete, kurį prieš trejetą savaičių pristatė Finansų ministerija (FM), be kitų naujovių, yra siūloma įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, šiuo mokesčiu būtų apmokestinamos visos susumuotos asmens metinės pajamos, įskaitant kapitalo prieaugio ir dividendų pajamas.
Kapitalo prieaugį (dividendus), viršijantį 60 VDU (nuo maždaug 100.000 Eur), norima apmokestinti 20% GPM tarifu, o viršijantį 120 VDU (nuo maždaug 200.000 Eur) – 22% tarifu.
Efektyvusis bendras pelno apmokestinimas, išmokant dividendus (po pelno mokesčio ir GPM), Lietuvoje išaugtų nuo 27,7% atitinkamai iki 32% ir 33,7%.
Šiuo metu kapitalo prieaugis Lietuvoje apmokestinamas 15% GPM tarifu, jei gautos pajamos pardavus akcijas ar verslą neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Jei kapitalo prieaugis viršija 120 VDU dydžio sumą, jam taikomas 20% tarifas, o dividendams, nepriklausomai nuo akcininkui išmokamos sumos dydžio, išlieka 15% GPM tarifas.
Didesnių dividendų pagunda
Ekspertai į siūlomą progresinį dividendų apmokestinimą žvelgia gana atsargiai.
Pasak Ingridos Kemežienės, „PwC“ Lietuvos mokesčių ir teisės paslaugų projektų vadovės, net gandai apie galimą dividendų apmokestinimo didinimą stiprina netikrumo jausmą ir gali paskatinti akcininkus padidinti išmokamų dividendų apimtį ir taip atitraukti lėšas nuo verslo.
„Gali atsitikti, kad akcininkai fiziniai asmenys, siekdami sutaupyti, nuspręs išsimokėti dividendus iš valdomų įmonių, užuot panaudoję laisvas lėšas įmonių plėtrai ir investicijoms.“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pagal siūlomą naują modelį progresinius tarifus mokėtų apie 16.000 asmenų, kai dabar mokančių didesnį GPM priskaičiuojama apie 8.000 gyventojų.
Kitas pavojus, I. Kemežienės manymu, gali būti pagausėję bandymai pasinaudoti įvairiomis mokesčių taupymo schemomis, siekiant akcininkams „pigiau“ išsimokėti lėšas iš įmonių.
„Dėl to vėl gali išaugti mokesčių mokėtojų patikrinimų, mokestinių ginčų skaičius, kuris pastaruoju metu nuolat mažėjo“, – svarsto ji.
Todėl, ekspertės nuomone, priėmus tokius pakeitimus, galimas priešingas efektas – nors reformos autoriai tikisi, kad biudžetas papilnėtų papildomomis pajamomis, mokesčių gali būti surenkama mažiau.
Pasak Elenos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės, vien tik kalbos apie mokesčių pokyčius privertė daugelį susimąstyti – ar ir toliau rizikuoti su investicijomis, verslais ir darbais Lietuvoje, ar pasirinkti saugesnes šalis.
„Progresinių mokesčių įvedimo kaina – ne tik svetur pasitraukiantys žmonės bei verslai, taigi ir biudžeto praradimai. Jos kaina – žmogus, vėl priverstas kombinuoti ir žaisti žaidimus su savo valstybe“, – sako E. Leontjeva.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.
Susisiekite su mumis
